Jūros miražas

Iš ko gimsta fotopoezija? Pirmiausiai iš tos erdvės, kai toliuose baigiasi apčiuopiama realybė,  kai egzistencinį nerimą užgožia amžinosios gamtos magija...

Man ypač stiprius vaizdinius provokuoja dangaus platybės, atsiveriantys jūros horizontai ir smėlynų abstrakcijos. Nuo kasdienybės atitrūkę peizažai sukuria ramybės ir palaimos iliuziją, kontroversišką būties amžinumo ir laikinumo pajautą...

Čia kopos - lyg sušalę smėlio laikrodžiai.

Aš ant širdies jaučiu

Tą dusinantį šimtametį smėlio svorį,

Girdžiu , kaip varpas skambina žvejams...

O mano delnas – toks trapus ir mažas.

                                                  Judita Vaičiūnaitė