PARLAIVAVO VALTUŽĖ PAR JŪRAS MARELES

6b ir 6c klasių mokiniai,  įsiklausydami į išdidžią Gamtos sielą, bandė prisiliesti prie gimtojo krašto unikalios etnokultūros.

Įstabiomis spalvomis sušvito jų fantazijos pasaulis - gyvas, atsiliepiantis į balsą ir mintį. Mokiniai kūrė savo Pasaką apie lietuvininkus ar kopininkus, žėgliuojančius jūros bangomis, išdidžiai kertančius marias kurėnais čiukštant vėjams ar  įsisiautėjant svyloms.

Supažindiname su kai kurių mokinių kūryba.

Laumės dainos, šviečiant mėnulio pilnačiai

Sakmės ištrauka

  Paryčiais, kai dar danguje švietė mėnulio pilnatis,  jaunas žvejas ėjo pamariu. Artėjant prie Vilko akmens jam pakirto kojas, širdis daužėsi lyg bėgant nuo pasiutusio šuns – žmonės kalbėjo, kad čia vaidenasi... Už savo nugaros jis išgirdo lyg dainą, lyg raudą. Balsas buvo švelnus,  lyg vėjas linguotų nendres.

   Už akmens, ant samanų, sėdėjo mergina ilgais iki žemės plaukais, balta linine suknele ir verpė.

-        Nepraeik pro šalį, keleivi, - tarė ji. – Juk pavargęs esi...

Suprato jaunuolis – čia laumė – net plaukai pasišiaušė!

-        Ką čia veiki? – paklausė jis.

-        Verpiu žmonių likimus, - tarstelėjo laumė ir ištiesė siūlo galą jam, - laikyk iki aušros rankoje! Būsi turtingas ir laimingas! O jei paleisi...

   Nespėjus laumei pabaigti minties, užgiedojo gaidys. Išsigandęs žmogus ir paleidęs iš rankų siūlą...

                                                                                                                                                           Elzė, 6c klasė

Žmogus ir ragana

 Padavimas

    Kėblino žvejas pajūrio mišku namo. Žiūri – ant tako rupūžė. Trauktis iš kelio ji net nemanė – tik kvakt kvakt... Užpyko žmogelis, ko po kojomis maišosi, ir  nuspyrė ją. Šioji net kvakt nespėjo ištarti.

   Atsisuka žmogus ir negali patikėti – rupūžė pavirto baisia ragana, ant galvos jai juoda kepurė. Suprato žvejas – nieko gero nebus. Tada išsitraukė jis kryželį ir pradėjo melstis. Ragana išsigandusi pasileido bėgti ir pametė kepurę...

    Manoma, kad tą kepurę ant skardžio prie jūros rado olandas. Todėl ši vieta ir vadinasi Olando kepurė.

                                                                                                                                                             Neila, 6b klasė         

Pilnatis

Sakmė

     Parbėgus laiveliui, žvejas skubėjo pamariu namo.

     Ramu ir tylu buvo – tik danguje ryškiai švietė pilnatis. Mariose žmogus pamatė žiburėlį. Eina žiūrėt – vandeny ant akmens sėdinti mergelė ir taip graudžiai dainuojanti. Pagailo žvejui jos – nuplauks ir paklaus, kas atsitiko...

     Rytą pamatė namiškiai, kad laivelis plūduriuoja netoli kranto, o žvejo nėra. Jie suprato, kad tikriausiai į marių gelmes parviliojo jaunąjį bernelį undinė.

     Nuo to laiko niekas iš to žvejų kaimelio  iki išnaktų šviečiant pilnačiai nebežvejoja...

                                                                                                                                                              Kamilė, 6c klasė

 Žiedas

Sakmė

    Joninių naktį paskendus miškui rūke viena mergaitė ieškojo stebuklingojo žiedo, galinčio išgydyti jos sergančią sesutę. Staiga iš rūko išniro mergelė. Jos akys žibėjo nakties tamsoje, o ilgi plaukai šoko vėjyje. Ištiesė ji ranką ir švelniai paklausė mergaitės:

  - Ko viena naktį klaidžioji po mišką? Ko nori, ar magiškų galių, ar šviesios širdies?

  Mergaitė suprato, kad jai kelią pastojo laumė. Tada ir atsakiusi, kad norinti padėti sunkiai sergančiai sesutei, net savo širdelę paaukotų...

   Išklausiusi laumė nusišypsojo jai ir pradingo nakties rūke. Žvelgt mergaitė į savo delną – šviečia žiedas, kurio ji taip ieškojo.

                                                                                                                                                                  Domas, 6c klasė