Džiugi naujiena: Kasparas Razmas - Lietuvos jaunųjų filologų konkurso dalyvis

8c klasės mokinys Kasparas Razmas - Lietuvos jaunųjų filologų konkurso miesto etapo laureatas, vienintelis klaipėdietis pakviestas dalyvauti į šį respublikinį konkursą prozos sekcijoje.

Šiemet konkursas vyks Kaune balandžio mėn. 30 - 31 d. 

Klaipėdietiškas palinkėjimas – Kasparai, gero tau vėjo...

IŠTRAUKA IŠ KASPARO RAZMOS ,,VAKARO PASAKŲ“

MĖMELIO METRAŠTININKO UŽRAŠAI

Nusprendžiau pakviesti brolį ir sesutę į nepaprastą kelionę abipus Dangės upės – į Mėmelį... pas pasipuošusius senoviškais jakais lietuvininkus, dėvinčias aukštus per juosmenį klostytus sijonus jų moteris.

PASKUTINĖS  MONETOS

SUGULDYTA MĖMELYJE 1707 METAIS

Seniai seniai Mėmelyje gyveno toks pirklys Heinrichas. Jis nebuvo paprastas pirklys su pora žvangančių monetų kišenėje. Nors miestas dar neturėjo nei vieno jūrinio laivo, bet šis žmogus dar prieš baisiąją maro epidemiją sugebėjo susikrauti milžiniškus turtus. Sukosi vyrukas, kaip išmanė - iš Žemaitijos gabeno linus, kanapes, jo pasamdyti žmonės Nemunu atplukdydavo medieną. Dažniausiai pirklys viską  parduodavo kitų kraštų jūrininkams ar pirkliams, o nupirkęs iš jų druską sugebėdavo iš miestelėnų nulupti paskutinį kailį. Garsinti savo vardą ir turėti ryšių jam labai patiko, nors buvo gobšus ir suktas.

Pirkliui atėjo sunkūs laikai – sklido kalbos, kad per karą su švedais pirklys nedavęs miesto magistratui nei vienos monetos, aiškinęs, kad ir taip daugybė pinigų iššvaistyta perniek. Tada jis ir suprato, kad perlenkė lazdą ir miestas jam nedovanos tokios kiaulystės.

Vieną tamsią rudens naktį per pačią  pilnatį  jis slapčia išsliūkino iš namų. Rankose nešėsi septynis maišelius. Tylą skrodė sunkūs pirklio žingsniai, lėtas, kupinas baimės alsavimas. Iš tos baimės jis  pametė vieną maišelį kažkur netoli tilto. Išmušus vidurnakčiui Heinrichas išvydo poną su skrybėle.

-        Tai vis dėlto nusprendei taip padaryti? – klastingai paklausė skrybėlėta žmogysta.

-        Nenoriu prarasti savo turtų ir vardo mieste, - išblyškęs, bet neprarasdamas savimylos atsakė pirklys.

Suskaičiavęs maišelius  jis išsigando – suprato, kad  vieną pametęs...

Po tos nakties daugiau niekas nebematė pirklio, lyg būtų kiaurai į žemę prasmegęs. Daug kas svarstė, gal jis prarado savo sielą sudarydamas niekingą sandorį su velniu...  Gal Henrichas norėjo susigrąžinti sielą, todėl velniui atnešęs visą savo auksą, bet vienu maišeliu turėjęs per mažai. Kas čia žino...

Tiesa, miesto burmistras rado maišelį netoli tilto su pabirusiomis monetomis. Bijodamas pradingti kaip pirklys, šis monetas suvertė į puodynę...