Išmokime saugiai žaisti ir dirbti kompiuteriu

Nuo devintojo dešimtmečio, kai pasklido naujos technologijos, išaugo vaikų karta, neįsivaizduojanti nė dienos be kompiuterių. Dažnas mokinukas, tik pravėręs namų duris, lekia įsijungti kompiuterį ir šalia jo praleidžia visą savo laisvalaikį. Kompiuteris suteikia daug reikalingos informacijos, tačiau, ilgą laiką sėdint prie kompiuterio, varginamos akys: jos gali ašaroti, parausti, vėliau matosi neryškus vaizdas, silpnėja rega. Netaisyklingai sėdint prie kompiuterio nukenčia stuburas, įsitempia sprandas ir pečiai. Dėl pastovios priverstinės padėties įsitempia nugaros raumenys ir jau jauname amžiuje dažną vargina nugaros skausmai, vėliau gali iškrypti stuburas. Ilgai žaidžiant ar dirbant kompiuteriu alinama nervų sistema, tampame irzlūs, kankina galvos skausmai bei nuolatinis nuovargis, nemiga, negalėjimas susikaupti, sunkiau sekasi mokytis, gali pradėti skaudėti riešų sąnariai. Dėl judėjimo stokos gali atsirasti viršsvoris. Todėl žaiskite arba dirbkite kompiuteriu taip, kad jis nepakenktų sveikatai:

  • Darykite poilsio pertraukėles: 9-12 metų vaikams patartina prie kompiuterio praleisti nedaugiau kaip 45 min. darant 15 min. pertrauką. Naudotis kompiuteriu vyresniems vaikams patariama nedaugiau kaip 2-3 val. per dieną, kas 30 min. darant pertraukas
  • Ekranas turi būti ne mažiau nei 40 cm nuo akių
  • Plaštakos turi laisvai gulėti ant klaviatūros. Kompiuterio ekranas turi būti akių aukštyje
  • Alkūnės turi būti arti kūno ir arti klaviatūros, riešas turi būti tiesus
  • Kompiuterio ekranas negali būti tiesiogiai po lempomis, o į šoną nuo jų
  • Sėdėti prie kompiuterio reikia nesusikūprinus, tiesiai ir patogiai, geriausia tinka kėdė su atlošu
  • Pečiai sėdint turi būti atpalaiduoti, kojos turi būti sulenktos per kelius, jokiu būdu negalima kojų užkelti viena ant kitos, kad nesutrikdytumėte kraujotakos kojose
  • Pasimankštinkite: pakelkite į viršų ir nuleiskite rankas, palinguokite galva, papurtykite delnus
  • Dažnai mirksėkite, nes taip mažinami džiūvimo reiškiniai akies junginėje
  • Darykite trumpas mankšteles akims-taip pailsi akys: stipriai užsimerkite ir atsimerkite, pažvelkite pro langą į tolimiausiai esantį daiktą, pasukinėkite akis ratu

Dienos režimas ir sveikata

Mokiniai dažnai skundžiasi pervargimu, irzlumu, bloganuotaika, galvos skausmu, nemiga, greitu nuovargiu, lūžinėjančiais nagais, slenkančiais plaukais bei nuolatiniu energijos trūkumu. Tai imuniteto nusilpimo požymiai. Imunitetas – apsauginė organizmo reakcija. Dėka imuniteto organizmas nugali ligą ir pasveiksta. Jei vaikai laikosi dienos režimo, nepervargsta, sportuoja ir mažiau laiko praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio, jų imunitetas būna stipresnis nei tų, kurie nesilaiko dienos režimo, neskiria laiko poilsiui ir miega labai trumpai. Didžiausia mokinių negalavimų priežastis-nepaskirstytas laikas pamokų ruošai, žaidimams bei miegui. Miegas labai svarbus augančiam žmogaus organizmui, nes miego metu ilsisi visi organai. Trečdalį gyvenimo žmogus praleidžia miegodamas ir tik nuo miego kokybės priklauso organizmo savijauta, nuotaika, net mokymosi rezultatai. Įrodyta, kad išsimiegojusiam vaikui sekasi labiau, be to, geras miegas sumažina riziką sirgti širdies ligomis. Vaikai sparčiai auga, todėl jiems būtina pakankamai pailsėti, o 8-10 metų vaikams patariama miegoti apie 10 val. Šio amžiaus vaikams rekomenduojama 1,5 – 2 val. pietų miego pertraukėlės, o paaugliams pakanka maždaug 9-10 miego valandų. Net pusvalandžio ar valandos papildomas miegas gali sustiprinti imunitetą, todėl vaikai, kurie geriau pailsi, mažiau serga įvairiomis peršalimo ligomis. Vaikų, kurie mažai miega, paakiai dažnai patamsėja, akys įdumba, veido oda atrodo išblyškusi. Todėl, jei norite būti sveiki, o jūsų nuotaika visada būtų puiki, rekomenduojame:

  • žSudarykite savo individualų dienos planą, kuriame būtų numatytas laikas pamokų ruošai ir laikas poilsiui
  • Pasirinkite aktyvų poilsį gryname ore pagal oro sąlygas: pasivaikščiokite, važinėkite dviračiu arba žaiskite judrius žaidimus, pvz. krepšinį
  • Eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu
  • Miegokite nemažiau nei 9 valandas
  • Jei suskaičiuojate, kad miego valandų per mažai – pirmiausia skirkite sau išsimiegojimo receptą: šilta vonia arba kambario, kuriame miegate, vėdinimas ir tt.
  • Judėkite ir įkvėpkite daugiau gryno oro
  • Pagalvokite ir apie sveikesnę mitybą. Svarbu, kad kasdien valgytumėte šviežių daržovių ir vaisių
  • Pietauti reiktų 12 val.Tuo metu mūsų skrandis ir žarnynas veikia aktyviausiai, todėl maistas bus gerai ir lengvai suvirškintas
  • Vakarieniauti patariama ne vėliau kaip 18 val. Maistas turi būti lengvas ir gaivus, pvz. vaisiai, daržovės, sriubytės, daržovių troškinukai

Parengė sveikatos priežiūros specialistė Bernutė Juškienė

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir informaciniais tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Patvirtinkite savo sutikimą juos naudoti, paspausdami „Sutinku“. Daugiau informacijos apie privatumo politiką.