×

Warning

JFolder: :files: Path is not a folder. Path: /home/maotas/domains/masiotas.lt/public_html/images/stories/15.06.12
×

Notice

There was a problem rendering your image gallery. Please make sure that the folder you are using in the Simple Image Gallery plugin tags exists and contains valid image files. The plugin could not locate the folder: images/stories/15.06.12

Šokoladinė projekto pabaiga

Kad galėtum užaugti, juk labai svarbu yra žinoti dabarties lygmenį – kur esi dabar, koks esi. Kaip kitaip pamatuosi, kiek paaugai. Mes, 6a ir b vaikai, gyvename gražiausius vaikystės metus, ar juntame tai? Žinoma. Štai kaip linksmai ir smalsaudami paskutiniąją projekto „Užaugti garbingu žmogumi“ dieną mes vaikštome Šiaulių pėsčiųjų bulvaru. Sužinojome, kad tai pirmasis toks bulvaras įrengtas čia, Lietuvoje, o ne kur nors Rusijoje. Kieti, pasirodo, buvę šiauliečiai, jei tai padarė okupacijos sąlygomis.

Parodykite, kuris vaikas nemėgsta šokolado? Mūsų tarpe tokių neatsirado, todėl „Rūtos“ saldainių fabrike mes pasijutome tikrai laimingi. Kol viena grupė susidomėjusi klausėsi, iš ko gaminamas šokoladas, žiūrėjo, kaip atrodo tie kakavmedžiai, auginantys pagrindinės medžiagos pupeles, kita grupė gamino šokoladinius saldainius. O paskui grupės pasikeitė vietomis. Kaip vaikai prisikirtome saldumynų, kaip augantys žmonės sužinojome apie to skanėsto gamybą ir patys pabandėme pagaminti.

Augdami mes mokomės dalintis, todėl lankydamiesi įspūdingoje miesto Katedroje, paaukojome jos išlaikymui pinigėlių ir uždegėme žvakelių. Paaugome, suprasdami, kaip daug reiškia Dievo namams net nedidelė auka.

Paskui pasidžiaugėme Saulės berniuku – mūsų vaikystės broliuku, simbolizuojančiu šilumą ir šviesą, o prie Talkšos ežerėlio ir smagiai papietavome.

Toliau kelias vedė į Kryžių kalną, ne vien tik mūsų tautos žmonių lankomą ir nuolat papildomą naujais kryžiais – paguodos, nusiraminimo, mokymosi gyventi su sielvartu ženklais. Pajutome, jog ši vieta yra žmonių vienybės, bendrų išgyvenimų, ne vien kančios, bet ir padėkos Dievui vieta. Tai pajutęs kiekvienas susimąsto apie savo buvimą, apie savo paskirtį. Pasikalbėjome ir su čia pat esančio pranciškonų vienuolyno broliais. Sužinojome, kada ir kaip čia atsirado vienuolynas, nors dar sunku suvokti kai kuriuos jų gyvenimo ir tarnavimo Dievui ir žmonėms dalykus, bet vienuolyno rimtis ir brolių nuoširdumas paliko didelį įspūdį.

O dieną užbaigėme Medvėgalio kalne ir papėdėje esančioje žaidimų aikštelėje. Užaugti doru žmogumi, reiškia, nuolat ką nors sužinoti nauja, mokytis naujų darbų, pratintis tinkamai elgtis ir šventose, ir pramogų vietose, mokytis draugauti ir kartu ilsėtis bei žaisti.

Įdomu, kokio metinio projekto imsimės kitąmet.

Mokinių vardu auklėtojos Lijana ir Vaida

{gallery}15.06.12{/gallery}

Hits: 3729

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir informaciniais tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Patvirtinkite savo sutikimą juos naudoti, paspausdami „Sutinku“. Daugiau informacijos apie privatumo politiką.