×

Warning

JFolder: :files: Path is not a folder. Path: /var/www/clients/client2/web1/web/images/stories/14.12.03.2
×

Notice

There was a problem rendering your image gallery. Please make sure that the folder you are using in the Simple Image Gallery plugin tags exists and contains valid image files. The plugin could not locate the folder: images/stories/14.12.03.2

Prasidėjo adventas

Atėjęs gruodis ne tik kalendoriaus lapelį nuplėšė, bet atvėrė prasmingo laiko tėkmę. Gruodžio 1- ąją Šv. Mišiomis pradėjom laikotarpį, kai laukiame Šv. Kalėdų, Jėzaus gimimo šventės. Advento laikotarpiu yra tradicija pinti vainiką ir uždegti žvakes. Yra daug aiškinimų, kaip atsirado advento vainiko tradicija. Vienu aiškinimu ir norime pasidalinti su jumis.

Advento vainikas pirmą kartą buvo uždegtas 19a. Hamburgo uostamiestyje Vokietijoje. Mieste buvo daug našlaičių vaikų, kurie neturėjo namų, elgetavo ir miegojo gatvėse. Gyvenimo nepritekliaus prispausti kai kurie tapdavo nusikaltėliais ir patekdavo į kalėjimą.

Jaunas evangelikų bažnyčios pastorius Johannas Heinrichas Wichernas įsigijo Hamburge didelį namą, jį perstatė ir pradėjo iš gatvės rinkti vaikus, suteikė jiems pastogę ir maisto. Pastorius rūpinosi, kad vaikai įgytų profesiją. Vieni tapo batsiuviais, kiti – dailininkais, sodininkas, siuvėjais. Jie nustojo elgetauti ir išmoko užsidirbti pragyvenimui.

Kiekvienais metais per adventą jaunasis pastorius organizuodavo maldos grupelę. Norėdamas, kad jo svečiai kuo prasmingiau išgyventų šį laikotarpį, sugalvojo, kad nuo gruodžio pirmos dienos maldos grupelės metu kiekvienas vaikas galėtų uždegti po spalvotą žvakutę. Kadangi kasdien būdavo uždegama po vieną žvakę, tai buvo pavadinta „žvakių šventė“.

Vienas pastoriaus draugas padarė medinį ratą, ant kurio paskui buvo sudėtos žvakės. Tai atrodė lyg didelis šviesos vainikas. Atėjus Kalėdoms, degdavo visos 24 žvakės. Vaikams tai labai patiko, todėl ir jie patys pradėjo vainiką puošti eglės šakomis – gyvybės simboliu.

Daugeliui žmonių advento vainikas taip pat patiko ir ši idėja išplito. Tačiau iškilo viena problema: kas gi namuose galėjo patalpinti vainiką su 24 žvakėmis? Ir vėliau liko tik 4 žvakės, atitinkančios keturias advento savaites.

Po pirmojo pasaulinio karo ši tradicija paplito ir tarp katalikų.

Visada žaliuojančios eglės arba pušies šakos, kuriomis vainikas puošiamas, išreiškia viltį ir nesibaigiantį amžiną gyvenimą.

Vienos po kitos žvakių uždegimas reiškia artėjimą prie Jėzaus gimimo šventės, augančią šviesos pergalę prieš tamsą.

Žvakės yra dviejų spalvų: trys violetinės ir viena rožinė. Violetinė išreiškia atgailą ir atsivertimą į Dievą. Rožinė – džiaugsmą dėl tuoj gimsiančio Jėzaus. Rožinė žvakė uždegama trečiąją advento savaitę.

Kiekviena žvakė turi savo religinę reikšmę pagal advento kalendorių. Pirmoji žvakė yra vadinama Pranašo žvakė, antroji – Beatliejaus, trečioji – Piemenų, ketvirtoji – Angelų.

Labai seniai daug amžių dar prieš Jėzaus gimimą, Dievas kalbėdavo žmonėms ir jiems paskelbdavo savo valią. Pranašo žvakė mums primena, kad prieš kelis amžius iki Jėzaus gimimo išmintingi žmonės išpranašavo Jo gimimą. Pranašas Michėjas skelbė, kad Jėzus gimsiąs Beatliejuje.

Šį laikotarpį visus kviečiu neprarasti vilties, kad ir kokie sunkumai mus užkluptų ir tikėti, kad viskas išeina į gera, mylintiems Dievą.

Tikybos mokytoja Jurgita

{gallery}14.12.03.2{/gallery}

Hits: 2085

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir informaciniais tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Patvirtinkite savo sutikimą juos naudoti, paspausdami „Sutinku“. Daugiau informacijos apie privatumo politiką.